Individualios veiklos ir mažosios bendrijos skirtumai | Timesta

2021-05-18
individuali-veikla-ar-mazoji-bendrija-1-1280x800.jpg

Smulkiesiems ir vidutiniams verslininkams, norintiems pradėti verslą, verta pasidomėti tam tinkamomis formomis – Individualios veiklos pažyma  arba Mažosios bendrijos steigimu. Dažnai kyla klausimų, kokie šių dviejų veiklos formų skirtumai finansinės atsakomybės, mokesčių, pajamų skaičiavimo ir kt. aspektais. Veiklos formas tarpusavyje palygino UAB Timestavyr. buhalterė Toma Raškevičiūtė.

Kaip pradėti?

Individuali veikla. Norint pradėti vykdyti veiklą pagal individualios veiklos pažymą, niekuo papildomai rūpintis nereikia. Dažniausiai pagal pažymą vykdoma savarankiška komercinė, sportinė, kūrybinė veiklos. Visų galimų vykdyti veiklų sąrašą skelbia VMI. Norint pradėti veiklą, reikia  pateikti prašymą VMI, nurodyti veiklos kodą ir vykdomos veiklos vietą visoje Lietuvoje ar konkrečioje savivaldybėje. VMI išduoda pažymą su jos identifikacijos numeriu. Tiek pradėti, tiek nutraukti veiklą galima bet kada, atvykus į VMI skyrių arba per „Mano VMI“ sistemą. Tai nieko nekainuoja.

Mažoji bendrija. Steigiant Mažąją bendriją (MB), dokumentai pateikiami VĮ Registrų centrui Tai atliekama per elektroninę sistemą arba per notarą. Mažąją bendriją galima steigti vienam arba su kitais nariais, kurių negali būti daugiau kaip 10. Pirmiausia reikia įregistruoti MB pavadinimą Registrų centre, gavus patvirtinimą tęsiamas steigimas dėl juridinio asmens registravimo. MB registravimas kainuoja apie 34 eurus, kuris gali keistis priklausomai nuo Registrų centro nustatytų įkainių.  

Kokie  yra mokestiniai įsipareigojimai?

Individuali veikla 

Visi individualią veiklą vykdantys savarankiškai dirbantieji privalo kiekvienais metais deklaruoti savo pajamas, teikiant fizinių asmenų pajamų deklaraciją (net jeigu pajamų iš veiklos tais metais nesugeneravo).  

  • GPM. Individualios veiklos GPM tarifas gali būti 5-15 proc., priklausomai nuo gautų pajamų sumos. GPM mokestis mokamas nuo apmokestinamųjų pajamų, deklaruojant visas su veikla susijusias išlaidas, turint tai įrodančius dokumentus. Galima rinktis 30 proc. išlaidų, kurioms nereikia rinkti jokių dokumentų. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad teikiant savo paslaugas darbdaviui, su kuriuo turite darbo santykius, negalite rinktis 30 proc. išlaidų. Tokiu atveju išlaidos pripažįstamos tik pagal surinktus dokumentus. 
  • PSD ir VSD. Jeigu asmuo niekur nedirba arba nėra draustas valstybės lėšomis, „Sodrai“ mokamos PSD (44,81 EUR/mėn.) ir VSD (nuo 12,52 iki 15,52 proc.) įmokos. Šie mokesčiai priklauso nuo apmokestinamųjų pajamų ir pensijos kaupimo sutarties plano bei gali keistis kiekvienais metais. Jie mokami nuo 90 proc. apmokestinamųjų pajamų. Didžiausia suma, nuo kurios privalu sumokėti VSD įmokas, yra 58 166,10 EUR per metus (praėjusių metų 43 VDU suma).  
  • PVM. Gali atsirasti prievolė fiziniam asmeniui registruotis PVM mokėtoju, jeigu jo pajamos per paskutiniuosius 12  mėn. viršys 45000 EUR. 

Kaip jau minėta, mokesčiai, vykdant individualią veiklą, mokami nuo apmokestinamųjų pajamų. Visa kita, ko nesumokate mokesčių pavidalu ir neišleidžiate vykdant veiklą, yra jūsų pelnas. Vykdant individualią veiklą rizikuojama savo asmeniniu turtu. Veiklai esant nuostolingai, ją galima nutraukti, tačiau jeigu nebus sumokėti mokesčiai, kurie turėjo būti sumokėti, priklausomai  nuo skolos dydžio gali būti areštuojamos jūsų sąskaitos ar net turtas.

Mažoji bendrija

  • GPM. Mažosios bendrijos narys, išsiimdamas lėšas pagal civilinę paslaugų sutartį, dividendų pavidalu arba asmeniniams poreikiams, privalo sumokėti GPM (jį sumoka pats gyventojas iš savo asmeninių lėšų). Atkreiptinas dėmesys, kad išsiėmus lėšas asmeniniams poreikiams, gali būti taikomas NPD. 
  • PSD ir VSD. Kartu MB narys gali gauti ir draudimines pajamas, nuo kurių turi būti mokami mokesčiai „Sodrai“. Mažųjų bendrijų nariai priskiriami savarankiškai dirbantiesiems asmenims, todėl jie turi savarankiškai mokėti PSD, jeigu nėra drausti valstybės lėšomis ir nedirba pagal darbo sutartį, o VSD mokamas pasirinktinai, jeigu asmuo nori kaupti pensijai. VSD priklausomai nuo pensijos kaupimo svyruoja nuo 13,83 proc. iki 16,83 proc. PSD įmokų suma – 44,81 euro/ mėn., kuri gali keistis priklausomai nuo tų metų patvirtinto Lietuvoje minimalaus mėnesinio atlyginimo. 
  • Pelno mokestis. Pirmaisiais veiklos metais MB pelno mokestis gali būti nemokamas. Antraisiais veiklos metais atsiranda prievolė mokėti pelno mokestį. Lietuvoje jis siekia 15 proc. Tačiau MB turi galimybę pasinaudoti lengvata ir mokestį sumažinti iki 5 proc. Lengvatinis pelno mokestis gali būti taikomas, jeigu: vidutinis darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių;  metinės MB pajamos neviršija 300 tūkst. eurų; MB nariai neturi daugiau kaip 50 proc. akcijų kitose įmonėse.
  • PVM. Atkreiptinas dėmesys, kad gali atsirasti prievolė MB nariui tapti ir PVM mokėtoju, jeigu jo išimtų pinigų suma pagal civilinę paslaugų sutartį per paskutiniuosius 12 mėn. viršija 45000 EUR, nes išimtos šios lėšos yra apmokestinamos PVM mokesčiu. 

Kokią formą rinktis?

Į šį klausimą turėtų atsakyti pats verslininkas. Kokie jo tolesni planai? Ar jis gali rizikuoti savo turtu? Tik atsakius į šiuos klausimus yra lengviau nuspręsti, kuri forma yra tinkamesnė: individuali veikla ar MB. MB reikalauja prisiimti daugiau atsakomybės, t.y. galimai prireiks ir buhalterės, kuri tvarkytų apskaitą, pateiktų finansines ataskaitas Registrų centrui (ko nereikalaujama vykdant individualią veiklą).

Norite pasitarti apie jūsų individualų atvejį? Kreipkitės į timesta.lt specialistus ir mes pakonsultuosime, kaip išmaniai valdyti savo pajamas.